Nusivyliau

Nusivyliau, pasipiktinau... Net nežinau kaip apibūdinti tas užplūdusias emocijas, kai pamačiau V. Šapranausko kapą. Tikrai nežinau kokios aplinkybės susiklostę, kad jis vis dar atrodo kaip... kad jis vis dar toks... na, toks... koks nederėtų TOKIAM žmogui.  Ne kapo išvaizda mane nuvylė. Nuvylė žinomi žmonės. Nepasakysiu tiksliai kurioje TV laidoje aktoriai ir šiaip žinomi žmonės kalbėjo apie išėjusius anapilin kolegas. Ir visi iki vieno nutaisę liūdnas minas,  ašaringomis išraiškomis teigė "mums tavęs trūksta". Supraskit, jiems trūksta a.a. Vytauto. Tebūnie... Bet po tokių pareiškimų norisi kumščiu stalan trinktelt: "Tai jei jau jums taip trūksta žmogaus, taip mylėjote, taigi sutvarkykite jo kapelį!". Nejaugi taip sunku... Kad ir po dešimtį litų sumetus... Atsikirs kas nors, kad meilė slypi širdyje, ne antkapyje. Yra ir tame tiesos... Bet toks mylėtas aktorius, tokia asmenybė nusipelnė bent nedidelio subtilaus paminklo kaip dėmesio ir pagarbos ženklo... 

Komentuoti