Autoriaus tinklaraštis

Žiauriai

Žiauriai pasiilgau to, kas buvo. Sako, kad gręžiotis atgal neverta. Tegu nenusišneka. Man patinka. Nes iš kiekvieno dabarties taško, tie praeities "taškai" vis kitaip atrodo. Su kitu atspalviu, kitu "prieskoniu". 

Atsiųsk man...

Pakliūtum dabar, tikrai į atlapus kibčiau. Nu šitaip be perspėjimo! Žinai, nu čia jau virš visko. Bent perspėjęs būtum...O dabar. Man vis dar šokas. Nu tikrai, gautum velnių kaip reikiant. Ir kaip dabar jaustis? Aš net nežinau kaip jaustis. O kaip durna buvo žliumbti...kad tu žinotum kaip bandžiau nustoti ir kokių tik kvailų minčių sau nekišau, kad nebliaučiau...

Saugoti...

Pasisiuvu suknelę. Norisi kaip mažam vaikui "mama, pažiūrėk, matai, kaip aš moku.." Nusilakuoju nagus. Ryte atsikeliu anksčiau, dušas, pusryčiai, makijažas. Kaip aš atrodau? O, šitos pėdkelnės šūdas. Ok, greituoju būdu, nusipirksiu kitas. Aha, cool, kaip tik nuolaidos. Susirenku užsakytus darbus, paimu kelias smulkmenas mamai...Ir į kelią. 

Laisvė.

Laisvė. Saldu. Ir ...kartu. 

Prišnekėjo, oi prišnekėjo Genutė.. O gal tai ne žodžio laisvė. Gal tai durnumo laisvė. Gal tai vidinis palaidumas? Nesiplėsiu, bet mintis viena -  iš tokių atimti pilietybę. Kam jai ta Lietuvos pilietybė? Ir kam Lietuvai tokie piliečiai? 

Pro šoną šaunu? 

Smerkti = teisti? Suprasti = pateisinti?

Neklysiu sakydma, kad visi šokiruoti piloto savižudžio elgesiu. Tai ir vėl dirva kapstytis po aktualią savižudybės temą: kas, kaip ir kodėl. Kodėl? Bent man atsakymas labai paprastai ateina - "paskutinis lašas". Visada jis būna. Ne visada reikšmingas, ne visada kažkoks labai baisus... Kaptelėjo paskutinis lašas į perpildytą taurę - išsitaškė... Aš jį suprantu.

Tik rytoj

Tik rytoj .. dainavo Povilaitis. Taip ir mes - "tik rytoj", tik tada kai...Mes vis laukiame, planuojame, skaičiuojme, kuriame. Žmonės, laikas eina. Ne, jis neina. Jis bėga. Nuo mažens mes "planuojame" (tėvų lūpomis), štai baigsime mokslus, tada gausime darbą. Tada pakeliausim, pataupysim, o tada gal mylėsim, vaikus gimdysim. Paaugam.

Atsargiai!

Lėtai kylu iš lovos. Ūžia, braška, čeža. Galvoje. Lyg būčiau gerokai užbaliavojus. Kaulelius skauda iki vieno...raumenis ir. Deja deja, nei švenčiau, nei dirbau. Nebesvarbu. Lėtai rėplioju, lėtai lipu. Žinau ko reikia, kad "atistočiau" ant kojų ir galėčiau dirbti... Einu link virtuvės. Įjungiu virdulį. Koks rytas be kavos. Joks. Ištraukiu pieną iš šaldytuvo. Siekiu spintelės rankenos. 

Kas kaltas?

Išardykite savo mobiliaką...Gaila? Ok, paimkite seną, kurio negaila. Išardykite. Sudėkite į dėžę. Kratykite. Galite į taktą, galite dainuodami. Galite tamsoje, o galite ir šviesoje. Kai atsibos, atidarykite. Na, gal susidėliojo telefonas? Ne? Hm, pagal tikimybių teoriją šansas yra. Mažas labai, bet yra. Taigi...Niekas taip savaime nesusidėlioja.

Čiukčių kraštas, ne kitaip

Kokia iškrypėlių tauta, nebegaliu. Ne pilnatis, bet aš pikta. Labai. Katinukai, šuniukai, blusiukai, vargšiukai... globos namučiai jiems, prieglaudėlės, labdara...aukos kastracijai/sterilizacijai... O kas galvoja apie žmones? A, taip, jie privelegijuoti, daugmaž gali patys savimi pasirūpinti. Prieštarauju! Yra tokių, kur negali, neišeina jiems ir viskas.

Kažkas...išsijungė

Ūžia, švilpia, daužosi, traška...vėjas. Greitomis pripilam kelis kibirus vandens, dar į puodą, ąsočius, sukišam telefonus, prožektorius pasikrauti. Žvakes pasilieku laiptinėje... Bet kkurią akimirką galim likti be elektros, reiškia - be vandens (neveiks tokiu atveju gręžinys), be šildymo taip pat... Visa tai darau automatiškai. Jokio jausmo. Ne taip kaip anksčiau. Tarsi būtų "dzin".

Noriu darrrr...

Noriu dar ir dar... Laukimo. Saldaus, erzinančio, intriguojančio ir kutenančio vaizduotę. Aš noriu dar ir dar to šventinio laukimo. O jūs ką pagalvojot? Blum 3 Aš jo nepajutau. Jo ėmė ir nebeliko. Planavau gruodį skirti sau ir maloniai veiklai. Gavosi kaip gavosi.

Išeitis?

Sapnavau, kad bvau pas kardiologą. Padarė visus įmanomus tyrimus ir išrašęs vaistus išėjo. Tada atėjo mergina...ir kariologė buvau aš. Po darbo grįžus namo, atsiverčiau gydytojo įrašus ir radau man paskirtų vaistų pavadinimą. Paskaičiau ir garsiai pagalvojau "tokių man niekas dar neskyrė", gal jie padės". Ir pabudau. 

Safe Haven

Žinote tą būseną kai sloga - ne sloga. Užgula nosį ir tiek. Niekas nevarva, niekas nebėga, ausys užgultos, aplinka erzina... Kaip padėti sau? A variantas - reklamuojami purškalai. B  -  reikia posmą nužliumbti, pradėsit snargliuotis, nosis jums padėkos Wink  Kaip tai padaryti?

Vėjai

Paukštukai Vilnelėje

Aš nežinau kaip pas jus, bet pas mus oras nerealus. Beprotiškai fantastiškas. Tik įsivaizduokite, šiandien su drauge gėrėme kavą lauke...tebuvau su plona vasarine (ant petnešėlių) palaidinuke.. Spalio 14. Et! Vėjai. Kai toks oras totalūs vėjai galvoje. Norisi dūkti, šėlti lapuose, griūti ant žolės ir daug daug juoktis. 

Relax

Šliūkšt vandens. Dar. Ir dar. Palenkiu galvą. Bandau sulyginti kvėpavimą. Skaičiuoju: vienas, du, trys... Ties trimis pareina. Tokia gera gera, kankinačiai maloni banga. Karščio. Garo. Siunčiu glėbį bučkių tiems, kas sumąstė pirtį. Tai toooks relaksas, kad uch. Kūnui, sielai.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti RSS - Autoriaus tinklaraštis