Vilniaus forumas

Žinomus visuomenės veikėjus vienijantis "Vilniaus forumas" inicijavo piliečių kreipimąsi į visuomenę ir valdžią dėl Vilniuje vyksiančių "Baltic Pride 2016" eitynių.

Politinėms partijoms bei piliečiams išplatintame rašte teigiama, kad LGBT eitynės prieštarauja Lietuvoje galiojantiems įstatymams ir Konstitucijos nuostatai riboti žmonių dorovei prieštaraujančius viešus susirinkimus. Tuo remiantis valdžios atstovai raginami atšaukti leidimą rengti provokuojamojo pobūdžio eitynes, kurios labiausiai ir prisideda prie seksualinių mažumų ir piliečių daugumos supriešinimo.

"Tokių eitynių draudimas jokiu būdu nebūtų nedemokratiškas veiksmas. Kiekviena valstybė gali ir privalo nustatyti protingas žodžio laisvės ribas. Aiškus pagrindas tam nurodytas Konstitucijos 25 straipsnyje - būtinybė garantuoti žmonių dorovės apsaugą. Gana apsimetinėti, jog LGBT eitynės yra tik viena iš daugelio politinių demonstracijų, neva neturinti akivaizdaus siekio paneigti ir pakeisti visuomenės dorovės normas" , - teigiama viešai išplatintame "Vilniaus forumo" inicijuotame kreipimesi.

Šio teksto nuostatoms viešą pritarimą pareiškė apie 500 įvairių visuomenės ir kultūros veikėjų, intelektualų bei akademikų. Viešą paramą kreipimesi išdėstytoms nuostatoms išsakė politinės partijos Tautininkų sąjunga bei Lietuvos centro partija. Kreipimąsi dėl "Baltic Pride" eitynių pasirašė ir vos keli "Lietuvos sąrašo" partijos nariai. Tyliu pritarimu paramą eitynių tikslams pademonstravo parlamentinės partijos bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurių nė viena neatsiliepė į kvietimą paremti eitynėms oponuojantį kreipimąsi.

"Manome, kad valdančiųjų ir kitų politinių partijų nenoras savo rinkėjams viešai išsakyti savo pozicijų dėl LGBT eitynių rodo, jog Lietuvos viešojoje erdvėje pamažu įsivyrauja žodžio laisvę ribojančios praktikos. Partijų nenoras rinkėjams viešai paaiškinti savo nuostatų dėl LGBT judėjimo politinių reikalavimų turi būti vertinamas kaip tylus pritarimas šio judėjimo politiniams reikalavimams", - teigia vienas iš "Vilniaus forumo" steigėjų ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių filosofas Vytautas Radžvilas.

Kreipimosi autoriai tvirtina, kad šiandien būtina liautis skleisti ideologinį melą, kad Lietuvoje tvyro arba yra kuriama priešiškumo ir neapykantos kitokios lytinės orientacijos asmenims atmosfera.

Tarp kreipimąsi pasirašiusių asmenų - rezistentai Algirdas Endriukaitis, Nijolė Sadūnaitė, Antanas Terleckas, Petras Plumpa, arkiv. Sigitas Tamkevičius, kun. Robertas Grigas, Arimantas Raškinis, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai Vytautas Bubnys, Antanas Buračas, Bronislovas Genzelis, Bronius Leonavičius, Romas Pakalnis, Vytautas Radžvilas, Gintaras Songaila, signatarai Leonas Milčius, Liudvikas Narcizas Rasimas, Aloyzas Sakalas, Vladas Terleckas, akademikai Arvydas Janulaitis, Eugenijus Jovaiša, Antanas Tyla, mokslo ir meno bendruomenės atstovai Rasa Čepaitienė, Vytautas Daujotis, Erika Drungytė, Kęstutis Dubnikas ir kiti, žurnalistai ir visuomenės veikėjai Edvardas Čiuldė, Arūnas Eigirdas, Ryšardas Maceikianecas, Gintautas Terleckas ir kiti šalies piliečiai.

 

Kreipimasis į Lietuvos Respublikos piliečius ir šalies valdžią

Dėl komunistinės „seksualinės revoliucijos“ prievartinio brukimo ir Baltic Pride eitynių

Birželio 18 d. Vilniuje organizuojamos eitynės Baltic Pride 2016 yra dar vienas žingsnis siekiant primesti Lietuvai antihumanišką, žmogaus prigimtį paneigiančią genderizmo ideologiją. Ji teigia, jog žmogus pats renkasi savo lyties tapatumą, nepriklausomai nuo biologinės lyties, o visos seksualinės elgsenos yra lygiavertės vyro ir moters ryšiu grindžiamai šeimai. Šia sveikam protui ir mokslo žinioms prieštaraujančia ideologija yra grindžiamas Vakarų šalyse šiuo metu vykdomas antropologinės ir socialinės inžinerijos, t. y. naujo žmogaus ir naujos visuomenės kūrimo, eksperimentas. Jis yra XX a. totalitarinių režimų – sovietinio komunizmo ir vokiškojo nacionalsocializmo – nesėkmingai mėgintų įgyvendinti projektų sukurti „naują ateities žmogų“ – tęsinys. Pagrindinis šio projekto tikslas yra paneigti natūralią žmogaus prigimtį ir pakeisti ją „laisvai susikuriamos“ arba „socialiai konstruojamos“ prigimties vaizdiniu. Artėjančios eitynės yra mėginimas vėl perkelti šią subtilią mąstymo prievartą į Lietuvą.

Genderizmo ideologija visuomenei brukama pasitelkus atvirą ir įžūlų propagandinį melą. LGTB judėjimo reikalavimai yra pateikiami kaip kova už „naujas“ ir „pažangias“ idėjas, o tikrasis jų turinys dangstomas vadinamųjų „europinių vertybių“ gynimo lozungais. Naudodamiesi tuo, kad nuo visuomenės tebėra nuslėpti ir daugeliui nežinomi svarbūs sovietinio režimo istorijos aspektai, genderistinės ideologijos diegėjai ciniškai vaizduoja prigimtinės vyro ir moters šeimos šalininkus kaip sovietinėje praeityje mentaliai įstrigusius komunistinio totalitarizmo gerbėjus. Šitaip trinant istorinę atmintį stengiamasi nuo ideologiškai indoktrinuojamos visuomenės nuslėpti faktą, kad pati genderizmo ideologija yra tik atnaujinta ir sumoderninta marksistinio komunizmo versija.

Genderizmo ideologija kilo tiesiogiai iš XIX a. marksistinio komunizmo, kuris išsikėlė tikslą iš pamatų sugriauti „senąją visuomenę“ ir „buržuazinę atgyveną“ – šeimą. Šis tikslas praktiškai buvo įgyvendintas Lenino vadovaujamoje bolševikinėje Rusijoje. 1918–1922 metais ji tapo pirmąja pasaulio šalimi, kurioje valstybės lygmeniu buvo įvykdytas komunistinis „seksualinės revoliucijos“ eksperimentas (mokslinis šaltinis anglų kalba). Jo metu bolševikinė Rusijos valdžia įgyvendino tuos pačius tikslus ir reikalavimus, kuriuos šiandien Vakarų šalyse kelia LGTB aktyvistai ir jų „pažangos“ rėmėjai. Šis eksperimentas buvo nutrauktas tik XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje. Tai padaryta visai ne todėl, kad buvo iš principo atsisakyta marksistinės „seksualinės revoliucijos“ idėjos ir išsižadėta tikslo sunaikinti prigimtinę šeimą. Tai buvo priverstinis Sovietų Sąjungos komunistinės vadovybės žingsnis, kurį diktavo spėję išryškėti katastrofiški moraliniai ir socialiniai vykdyto eksperimento padariniai sovietinei visuomenei – milžiniškas venerinių ligų paplitimas, paauglių nėštumai, tūkstančiai savo tėvų niekada nepažinusių vaikų, visiškas socialinių ryšių trūkinėjimas. Visa tai plačiai aprašyta internete lietuviškai prieinamame tekste „Seksualinė revoliucija bolševikinėje Rusijoje.“

Tačiau Sovietų Rusija buvo ne vienintelis „seksualinės revoliucijos“ poligonas. Vakarų šalyse populiarias komunistines idėjas skleidė gausios ir galingos komunistų bei socialistų partijos bei joms prijaučiantys „pažangiųjų jėgų“ sluoksniai. XX a. septintajame dešimtmetyje Vakarų šalyse taip pat prasidėjo ir iki šiol tęsiasi komunistinėmis idėjomis grindžiama „seksualinė revoliucija“, kurios daugelis lyderių ir dalyvių šiandien užima aukštas ir įtakingas pareigas ES vadovaujančiose institucijose. Būtent todėl gilinama ES integracija neišvengiamai tapo ir „seksualinės revoliucijos“ eksportu į naująsias Sąjungos nares Vidurio ir Rytų Europoje. Vakaruose išsaugotos ir genderizmo ideologijos pavidalu atgaivintos, nors moraliai bei politiškai bankrutavusios marksistinio-lenininio komunizmo idėjos vėl brukamos iš komunistinės priespaudos išsilaisvinusioms tautoms.

Diegiant genderizmo ideologiją Lietuvoje nesidrovima ne tik falsifikuoti sovietinio laikotarpio istoriją skleidžiant melą, kad komunistai „draudė seksą“. Ciniškai manipuliuojama „Putino korta“ – nesutinkantieji su vykdomu visuomenės ideologiniu indokrinavimu paskelbiami šio Rusijos autokratinio vadovo šalininkais. Tradicinės vertybės visose šalyse yra rimta kliūtis, trukdanti LGTB judėjimui įgyvendinti „revoliucinio“ visuomenės pertvarkymo planus. Todėl šias vertybes visur siekiama diskredituoti propagandiškai vaizduojant Rusijos prezidentą kaip šių vertybių gynėją. Iš tikrųjų būtent „europinių vertybių“ skleidėjais besiskelbiantys Baltic Pride eitynių organizatoriai ir dalyviai stumia Lietuvą į abortais, skyrybomis ir paleistuvyste garsėjančios V. Putino Rusijos glėbį. Atvirai tyčiodamiesi iš daugumai šalies piliečių priimtinų moralinių nuostatų bei sveiko proto ir žemindami Tautą jie gausina šio tradicinių vertybių gynėju apsimetančio autokrato potencialių rėmėjų gretas.

Būtina liautis skleisti ideologinį melą, kad Lietuvoje tvyro arba yra kuriama priešiškumo ir neapykantos kitokios lytinės orientacijos asmenims atmosfera. Šalies visuomenė puikiai supranta, kad dauguma šių asmenų tėra ne Lietuvoje sumanyto ir iš svetur finansuojamo eksperimento įkaitai ir potencialios aukos. Užuot jiems padėjus gyventi su savo problema, šie žmonės įtikinami, jog vienintelė problema yra aplinka – visuomenės nepritarimas bandymams paversti homoseksualumą elgesio norma. Esame šalis, turinti ir dar prisimenanti panašaus sovietinio eksperimento patirtį. Nesitaikstėme su vedlių „į šviesią ateitį“ primetinėjamomis „naujos komunistinės moralės“ normomis. Juo brutaliau šios „pažangios“ normos buvo brukamos, juo atkakliau tam buvo priešinamasi.

Taip bus ir šį kartą. LGTB išpažįstama genderizmo ideologija ir jos pagrindu vykdomas naujos moralės kūrimas prieštarauja gyvybiniams Tautos ir valstybės interesams. Visų pirma – stabilių šeimų stiprinimo ir gimstamumo skatinimo tikslui, siekiant išvengti tautos išnykimo. Šios ideologijos praktinis įgyvendinimas ir bet kokia parama jos skleidėjų siekiams turi būti vertinami kaip sąmoningas Tautos ir valstybės žlugdymas. „Lygybės“ ir „tolerancijos“ šūkiais besidangstanti genderizmo ideologija visose šalyse yra diegiama prieš daugumos jų piliečių valią. Vyro ir moters šeimos šalininkai yra „demokratiškai“ nutildomi, naujųjų ideologų paskelbiant juos neapykantos skleidėjais ir žmogaus teisių priešais, esančiais už normalios diskusijos ribų. Neretai oponentams nutildyti pasitelkiamos ir valstybės taikomos teisinės ir net fizinės prievartos priemonės, kaip yra nutikę kai kuriose „pažangesnėse“ JAV valstijose ar Šiaurės šalyse. Ši ideologija yra įtvirtinama kryptingai kuriant ir palaikant moralinio bei psichologinio teroro ir jo keliamos baimės dėl netinkamos nuomonės išsakymo prarasti darbą, verslą ar socialinį statusą atmosferą. Genderizmo ideologijos vis labiau užvaldomose šalyse formuojasi ir stiprėja „politkorektiškumo“ principu grindžiamas visuomenės valdymas – ypatinga totalitarinės fasadinės demokratijos forma bei atmaina.

Klaidinga būtų patikėti genderizmo ideologijos skleidėjų apeliavimu į žodžio laisvę – šiandien reikalaudami žodžio laisvės LGBT paradams, ateityje tie patys žmonės ir organizacijos pareikalaus uždrausti prigimtinės vyro bei moters šeimos gynimą ir bet kokią opoziciją LGBT tikslams. Žodžiai „tėtis“ ir „mama“ pakeičiami į „gimdytojas 1“ ir „gimdytojas 2“, baudžiami asmenys, kurie atsisako kreiptis į žmogų pagal jo išsigalvotą lytį, arba mokyklos, kurios neleidžia rinktis norimos lyties tualeto. Tikrovės neigimo mastą iliustruoja tai, jog, pavyzdžiui, Niujorke, jau pripažįstama 31 „lyties tapatybė“. Interneto amžiuje visiškai nesunku patikrinti, jog būtent tai įstatymais įtvirtinta daugelyje vienalytes „santuokas“ įteisinusių Vakarų šalių. Pastangos visuomenėje pakeisti šeimos ir lyties sampratas į „laisvai pasirenkamas“ yra neišvengiamai totalitarinės ir užgniaužiančios žodžio laisvę, kai tik politiškai pajėgiama tai padaryti. Taip yra, nes genderizmo ideologija reikalauja paneigti daugumos gyventojų moralines ir sveiko proto nuostatas ir gali saugiai jaustis tik tada, kai niekas nebegali viešai joms prieštarauti. Ši būtinybė užčiaupti kritikus paslepiama ir viešai pateisinama gražiu siekiu neįžeisti „kitokių“ žmonių jausmų.

Savo laisvę galime išsaugoti tik neleisdami galutinai įsitvirtinti mus nužmoginančiai genderizmo ideologijai. Nebesileiskime menkinami ir vadinami „tamsia“ ir „atsilikusia“ tauta. Padarykime galą ir savo valstybės niekinimui bei žeminimui. Neleiskime, kad užsienio šalių ambasadoriai įžūliai kištųsi į mūsų šalies vidaus reikalus ir nurodinėtų, kokiomis moralinėmis ir kultūrinėmis normomis privalome vadovautis mes – sena ir ilgaamžes savo kultūros bei valstybingumo tradicijas turinti Tauta.

Mūsų šalyje nuo seno gyvos pakantumo, taikaus skirtingų žmonių sambūvio ir jų darnaus sugyvenimo tradicijos. Jos tokios ir liks. Lietuvoje nėra ir nebus nekenčiamos seksualinės mažumos ir juo labiau nebus su jomis kovojama. Tačiau esame komunistinės priespaudos siaubą išgyvenusi ir didžiulių aukų kaina laisvę susigrąžinusi Tauta. Atsikovojome savo laisvę ne tam ir niekada nesitaikstysime su tuo, kad į Lietuvą aplinkiniais keliais – per Briuselį ir Vakarų Europos šalių sostines – grįžtų totalitarinės, tik kitaip įpakuotos, laisvo asmens protą, sąžinę ir orumą paneigiančios marksistinio-lenininio bolševizmo idėjos. Šias pragaištingas idėjas remianti ir jų skleidėjus globojanti valdžia turi progą susimąstyti.

Kreipiamės į ją ir raginame atšaukti leidimą rengti agresyviai provokuojamojo pobūdžio eitynes, kurios, tyčiodamosi iš visuomenės moralinių nuostatų ir sveiko proto, labiausiai ir prisideda prie seksualinių mažumų ir piliečių daugumos supriešinimo. Tokių eitynių draudimas jokiu būdu nebūtų nedemokratiškas veiksmas. Kiekviena valstybė gali ir privalo nustatyti protingas žodžio laisvės ribas. Aiškus pagrindas tam nurodytas Konstitucijos 25 straipsnyje – būtinybė garantuoti žmonių dorovės apsaugą. Gana apsimetinėti, jog LGBT eitynės yra tik viena iš daugelio politinių demonstracijų, neva neturinti akivaizdaus siekio paneigti ir pakeisti visuomenės dorovės normas. Tad valdžiai nevėlu apsispręsti, su kuo ji – su naujaisiais Lietuvos pavergėjais ir mūsų laisvės griovėjais ar su siekiančia išlikti laisva savo Tauta.

Vilniaus forumas

Komentuoti