Vakaro dovana (?)

Pareinam iš pirties, eisiu ieškoti užkandžio...Sustoju, vyras šūkteli "turiu tau dovaną". Nu nieko sau, intriguoja. Ateina su dideliu baltu kibiru. Pirma mintis - rupūžė. Akurat! Zyziau g kelias dienas "reikia man rupūžės, kur jos visos dingę". Va ir išzyziau. Sako, pati įšoko. Įšoko, tai įšoko. Taip turėjo būti. Nereikės eiti...rupūžiauti. 

Trumpam sutrinku. Nešu kibirą į kambarį, atsidarau barą... Aha, stiklainiuko reikia. Bėgu, atsinešu. Ką pilsiu? Kaip įdėti? Ji diiidelė. Oho. Ji kaip reikiant! Užteks ir vienos... Sukasi sukasi smegenėlės, mintys bėga. Uždedu kibire stiklainiuką ant jos. Apverčiu kibirą, kad nukristų į stiklainiuką. Greit dangtuką. Neužsuku, pridengiu. Čiumpu tėtuko naminę (gal juodų serbentų, o gal gervuogių). Porą gurkšnių ant drąsos. Išbėgu į lauką. Pradengiu dangtuką ir kliūūūst - užpilu. Visa tai greitai greitutėliai. Nenervinti, negąsdinti...Uždengiu. Palieku po bijūnu... Tamsu. Dreba rankos, kojos, suskausta skrandį. Stresas. Man. O tai nabagei... 

Užsikuriam fakelą, žvakes, išgeriam vyno... Nunešu savo dovaną į rūsį. Aš nebūčiau galėjus. Niekada. O dabar galėjau. Prieita riba. Aš daugiau nieko nieko nebenorėčiau žudyti. Juk tai žudymas... Protu suvokiama, bet emociškai...dar vienas pirmas kartas.

Komentarų: 12

Monika

Nenubraukiu mokslo reikšmės. Bet dažnai jo tyrimų rezultatai priklauso nuo pinigų. Manau, vadinamoji tradicinė medicina (kuri skaičiuojant metais yra tikrai jauntė) turi papildyti netradicinę mediciną.

Asta

ka gydysi?

kazkaip gaila pasidare tos tavo rupuzes....na bet pati isoko:)

Monika

Tikrai nesiryžau jų gaudyti, bet kad įšoko...priėmiau kaip ženklą - reikia imti ir veikti. Gydysiu anginą. Tikiu,,kad ir daugiau poveikių turės.

Do

na gaila,žinoma,

pernai pas mane lankėsi azerbaidžano universiteto rektorius,paprašiau pasidalinti jam žinoma azerų liaudies medicina,

jis nieko negalėjo prisiminti,tik vieną nutikimą,jį apstulbinusį prisiminė

reiškia operos teatre turėjo būti koncertas ir operos solistui pasiuto skaudėti gerklė,kilo šioks toks sujudimas,niekas niekuo negali padėti,bet vienas senas kalnietis buvo,jis ir pažadėjo padėti tuoj pat,

išėjes kažkur į sodą ar dar kur,atsinešė rupūžę,paprašė artistą išsižioti,tas prasižiojo,tuomet laikydamas saujoje rupūžę,senis įkišė į burną artistui,taip palaikė kažkiek minučių ir artistas nustebes pasveiko,vakare galėjo dainuoti

 

Žalia rūta

Suskaudo man kadaise dantį. Dantų gydytojų tuomet bijojau iki alpimo. O ir buvo lyg kokios tai šventės, kad gydytojai nedirbo. Kentėjau kentėjau po trečios viiško nemigo nakties tetulė davė kažkokio kysčio - užpilk ant danties ir palaikyk. Įtartinas tas skystis buvo, nors degtine dvokė. O gal samagonu, nepamenu. Dariau kaip liepė. Ne danties stebuklingai nenustojo skaudėti. Ir naujas neišaugo. Va dėsnas tai apdegino. Vėliau sužinojau, kad tai buvo rupūžės užpiltinė. O dantį... dantį tik gydytoja sutvarkė.

E.

Kiek visokio brudo mums į gerkles sukiša maisto pramonė, nė nėnutuokiame, nes nematome- nuo bakteruijų iki gyvų kirmėlių. Ir nieko- gyvi Smile

 O gyvas austres ėsti ar kokius šliužus, atseit- "Mes- gurmanai ir dar kažkokie civilizantai..."- kuo ne rūpužė? Varlė nors savo odos birzgalu kažką pagydo, o tie ne mūsų platumų moliuskai ne vieną skanautoją paliko be sveikatos, užtat apdovanojo retų kirmėlių kolekcijiomis Smile Pavyzdžiui- suši šalyje Japonijoje didžiausisas susirgimas parazitinėmis kirmėlėmis (net jūrinėmis).

Monika

Jooo. Į gerklę tikrai nenorėčiau rupūžės... Pasirodo, anytos sesuo vėžį užpilu išsigydė. O buvo iš ligoninės jau išrašyta numirimui...kaip būna, kad paleidžia, kai jau be šansų.

Kieta

moliuskų nevalgau, suši gaminamės namuose patys – yra pardavime ir imbiero marinuoto ir tų žalių stiprių garstyčių kur ašaras išspaudžia ir net dumblių servetyčių suvinioti šitą suši...o sraigės iš mano sodo rytais išrenka rinkėjai...kokios jos šlykščios !angry

Komentuoti