Dar kartą apie "reketą"

Buvo daug laisvų dienų, daug sėdėjimo už stalo, daug laiko plepesiams. Išklausinėjau anytos, kaip gi ten tas kunigas nureketavo... 

Aplinkybės paprastos. Kasmet kunigas surenka iš kiekvienos šeimos po 50 Lt. Šiemet, kadangi kunigas "neturėjo" laiko kalėdoti, anyta paprašė savo  draugės gyvenančios bažnytkaimyje nunešti kunigui ir už ją. Toji draugė nunešė už save. Padavė ir už anytą 100 Lt, tikėdamasi grąžos. Jos negavo Biggrin Kunigas savo knygoje su sąrašais pasižymėjo, kad štai Pavardeniai 1 (vyro tėvai) ir Pavardeniai 2(mes) susimokėjo už 2013 metus... 

Susimokėti "privaloma", nes kitaip, jei kojas pakratysi ar vaikelį norėsi krikštyti, kunigas pamojuos špyga. Va taip mūsų parapijoje. 

Bandžiau googlinti. Nėra Lietuvoje jokio privalomo mokesčio bažnyčiai. Nėra moksečio už sakramentus. Jei būtų nurodomos sumos, tuomet tai būtų mokestis už "paslaugą", tiksliau: pirkimas-pardavimas.  (http://www.katalikuleidiniai.lt/index.php?lng=lt&content=pages&page_id=11&book_id=204)

Bet čia aš jiems patiems paprieštarausiu, visgi, galima kai ką nusipirkti. Gal ne iš pirmo karto pavyktų, bet... bažnytines skyrybas. Kaina  - 500 Lt. Kažkur dar ir "paslaugos" ar "prekės" net nežinau kaip pavadinti, aprašymą turiu, su visais kontaktais...Procesas pakankamai nesudėtingas ir toeriškai įmanomas. Gal dėl to, kad atrodytų patrauklus ir būtų dažniau "perkamas"... 

Praėjo geras mėnuo, o man vis dar kyla noras maištauti... 

Komentarų: 8

Žalia rūta

Keistai kažkaipm viskas. Padavę 100 Lt, tikėjosi grąžos. Ar tiėjosi, ar prašė? Kodėl būtent tokią kupiūrą, nejaugi negalima buvo gauti  50  Lt, juk kartą per metus, arba duoti  100 Lt ir kyti, jog tai už tą ir tą.

Pirkimas-pardavimas - juk mes patys to atkakliai siekiame. Norime pirkti krikštynas, vestuves, skyrybas. Visur žmones, visi žmonės, todėl ir parduoda tai, ko norime.

Si

    Aš tai čia nelabai suprantu problemos. Visi tie sąraše esantys Vardeniai Pavardeniai paprastai yra krikštyti tos pakraipos, kuri renka aukas, Bažnyčioje ir nepareiškę apsisprendimo iš jos išsibraukti, bet tebepretenduoja kada nors pasinaudoti kokiomis nors ritualinėmis apeigomis. O jeigu tie krikštyti Bažnyčios paslaugomis nori naudotis tik išoriniais ritualiniais būdais, be asmeninio dalyvavimo kasdieniame bendruomenės gyvenime - tai jau patys demonstruoja materialų pirkimo-pardavimo santykį, nes tas paslaugas perka be asmeninės gyvenimo aukos (be asmeninio laiko, dėmesio, minčių aukojimo). O kunigai (kurie irgi yra žmonės ir santykį su Dievu reprezentuoja pagal savo pačių vidinę brandą) tuoj pat spusteli per tą asmeninio nesąmoningumo vietą ir tą santykį įvardina šiek tiek konkretesniais, avių bandai labiau suprantamais, piniginiais vertės vienetai. Nesuprantu, kokia prasmė kovot dėl bažnytinių skyrybų. Dėl išorinės instancijos, su kuria nejauti ryšio, išduoto popieriuko? Ką jis pakeis? Jei prieš tai išorinis pašventinimas savaime nepavertė šventu pirmojo veiksmo, tai negi priešingas formalumas grąžins kokį nors pirmapradį tyrumą, jei vidiniame tikėjime neįvyko joks pasikeitimas? Jokia išorinė instancija tokių galių neturi, bet kokia išorinė bažnyčia, kuri nesujungta su vidine, tėra pirkimo-pardavimo santykis, kad ir kokią tobulą išorinę jos sistemą žmonija išrastų.

Klausimukas

Kad aš vistiek tuo reketu nelabai tikiu. O jei tikrai reketuoja, skųskitės vyskupui Lol Beje,o kodėl netikiu, kad nedavus pinigų nekrikštys ir nelaidos? Ogi todėl, kad kai ateini tų "paslaugų" prašyti, atneši pinigus. Todėl nelogiška, kad reketuojantis pinigų žmogus neimtų pinigų.

Be to netikiu, kad taip paprasta bažnytinę santuoką nutraukti. Jei tai priklausytų tik nuo vieno kunigo, turūt lengviau atsirastų norinčių pasipinigaut.

Dar pamiršau pasakyt, kad bažnyčia tik iš žmonių aukų išlaikoma, o kunigai negauna algos iš valstybės. Net ir bažnyčios valytoja jos negauna. Tai kaip norėt, kad niekas tų pinigų neduotų arba duotų per mažai?

Kieta

Tik toje parapijoje toks kungas ir taškas.  Arkikatedroje tokių dalykų nėra. Ir krikštyjau (na krikšto močia buvau ir svočia net du kartus) jokia suma nenustatinėjama, po visų apeigų padėkoji gali palicoolkti nors 20lt. niekas nesivys iš paskos...O laukti iš 100lt. grąžos? – visiškas nupezimas.

Kieta

Var : „Ar išviso kažkas šioje žemėje yra dar nesusijusio su materialinėmis gerovėmis?“ taip globaliai neimk, Žemėje - yra nesumaterialėjusių, net ir dėl vieno parapijos kunigo su sąrašiuku...nereik prarast vidinio savęs.

Girdėjau, (laukiau zakrastijoje dėl vestuvių datos ) viena porelė tarėsi dėl šliubo. Plačiai įsisėdę į minkštas zakrastijos kėdes tokie „ne pėsti“ , laisvi, nepriklausomi dėrėjosi dėl šliubo. Kunigo klausimas buvo paprastas ar esate krikštyti? Žmogeliai suabejojo...ne, nežinau, tikriausia ne.Tai kam šliubas? na , dabar jis labai madingas - išeini pro plačias bažnyčios duris, ant tavęs krinta gėlių žiedai tu – Šventas pašventintas , o to Dievo buvę nebuvę... Tai porelei kunigas labai maloniai ir mandagiai atsakė. Netuoks.

Nesiklausiau tų deribų peripetijų, bet išėjo musę kandę , o gal grįžo, gal siūlė 500lt. ? O po kiek laiko  dar 500lt. kad ištuoktų? Tai ir sakau viskas nuo vidinio savęs. Arba  turi tvirtą save arba eini paskui „madą“  Dash 1

 

Monika

Išsiplėtėt jūs čia visi Biggrin Vienu sakiniu - man nepriimtinas toks rinkliavos būdas. Tik tiek. 

Dabar dėl grąžos. Nematau nieko blogo, jei moteriškė (apie 80 metų) laukė grąžos. Tai normalu. Kokia pensija? Kiek lieka taupymui? 1-2 Lt? Drąsiai sakau, gyvendama iš pensijos džiaugčiausi, kad užtenka...

Dėl bažnytinės santuokos/ištuokos... Šiuo momentu man tai nerūpi. Aš padariau sprendimą, daviau priesaiką sau ir kitam...Dievas nekurčias, manau, išgirdo. Popierių krūvos neatstos nei tūkstantosios dalies jausmo.  Kad tas skyrybas nėra labai jau sunku gauti, man vienuolė sakė. Pagal duotame lape išvardytas priežastis, galėčiau to siekti... Tik KAM man to reikia? Nereikia..

Taip, kunigas pas mus išskirtinis Biggrin Laimei, daugiau tokių nesu sutikusi. Jis ir žmogus, o žmonių įvairovė diiidelė.

Var, kur tą davatkiškumą matai? Kaip ne davatka gali parašyti davatkiškai? Nelogiška Blum 3 

Dėl sumaterialėjimo... Baisoka, kai absoliučiai viskas vertinama pinigais. Suprantu, bažnyčiai ir jos tarnams reikia išsilaikyti. Todėl niekada nešykštėjau aukų. Bet "stafkė" išveda iš pusiausvyros. Ir dar erzina visų paklusnumas... Bet čia atskira tema. 

 

 

 

Kieta

Monika, tavo aprašyta Moteriškė gal padarė klaidą, davusi tokią kupiūrą...ir tiek. Ne metuose esmė...

o kunigą vieną pykta  esu mačiusi, klausiusi Kretingoje (laidojome šefo motiną) Ji išaugino 7 vaikus visi kaip ąžuolai ir liepos neišsiskyrę, neišsidraskę su padėtimi, o jis atskaitė moralą apie komunizmą, komunistus, net apie kosmosą  ir nei žodelio apie gulinčią karste...moterį. ? Pasibaisėjome. Ir vėl nežinau ar buvo sumokėta, mes tik dalyviai ....Vietiniai žmonės priėję prie mūsų atsiprašinėjo už kunigą ir porino, kad jie irgi kenčia...Va, kaip būna.

Komentuoti