Būti ar nebūti....

Būti ar nebūti....surogatine motina? Neįteisinta tai, bet nereiškia, kad negalima apie tai kalbeti. Beveik kiekvienai moteriai ateina laikas, kai "šaukia gamta" būti mama... Gyvenimas tampa vis nesveikesnis, mama tapti darosi vis sunkiau. Į nevaisingumo priežastis ir statistikas nesivelsiu. Tai štai klausmas, esate už ar prieš surogatonę motinystę. Kai tik išgirdau apie tai per žinias, pgalavojau "absurdas". Kuo toliau, kategoriškumas dingsta. Ko gero, netgi pasisakyciau už. Kodel? Jei tai abipusis susitarimas dviejų sąmoningų šalių... Kodėl ne? Tik neįsivaizduoju, tai turėtų kainuoti kosminius pinigus. Užtikrinti sveiką būsimos motinos gyvenimo būdą, galbūt įskaičiuoti psichologo konsultacijas, "iškritimą" iš darbo rinkos... Ar galėčiau tam "pasirašyti"? Ne. Niekaip... Ar galėčiau prašyti kitos moters pagimdyti man vaikelį, jei pati negalėčiau? Nežinau. Ko gero - ne. Bet yra žmonių ne tokių jautrių. Manau, jiems, tai puikus variantas :-). Kodėl rašau apie tai? Tiesiog... Motinos dienos išvakarėse kyla pamąstymų apie motinystę. Netradicinių...

Komentarų: 7

Klausimukas

Na, jeigu kartais skestantis ir uz britvos griebiasi, tai gal. Bet is kitos puses, tai kas kaltas, kad tai moteriai badas ir ji neturi kitos iseities kaip tapt surogatine motina?

Asta

nea ir viskas. Jei tau neduota pagimdyt, tai, vadinas, tai vyksta del kazkokiu priezasciu. Uzsiimk kazkuo kitu-rupinkis beglobiais ar giminiu vaikais. Zdz nereikia but gudresniems uz dieva:) Sis noras -pratest save-grynai egoistinis. Kai daugiau nera kuo iprasmint savo gyvenima-imames daugintis. Jei tai vyksta naturaliai- valio, o jei nea-reikia susitaikyt su tuo.

Do

šią naktį susapnavau,kad priglobiau našlaitį jaunuolį,na paauglį

purškiau galvą dichlofosu,kad neliktų galimų parazitų,keičiau rūbelius,siunčiau į dušą,grįžo iš darbo vyras ir mane pagyrė,kad priglaudžiau našlaitį....

o realybėje priglausta mergaitė jau išteka, ir mes su vine einam šokt veseilion, tik bėda su antsvoriu,bet tikiuosi pasitaisyti

Monika

Šiąnakt žiūrėjau kažkokios laidos kartojimą. Apie mamas kalbėjo. Visokias : geras ir ne visai, apie netektis. Gal tai "Valanda su Rūta"buvo. Prasriūbavau visą laidą. Nesupratau ko. Ir dabar nesuprantu. Būti mama, turėti mamą, neturėti..visa tai kažkaip jautru. Įdomu kaip vyrai jaučiasi būdami tėčiais?

Do

esu tiesiog pasveikusi ir po sūnaus pripažinimo sveiku,man atsipalaidavo nervai,dingo įtampa,esu rami ir laiminga mama,

anksčiau visuomet buvau kaip spyruoklė,kaip strėlė lanke,paruošta skristi,greitai,tiksliai į naujos komplikacijos centrą,kad sunaikinti,kad be šalutinio poveikio,kad visokių kad,

situacija sudėtinga iš tiesų,pva,išvažiuoju dešimtą valandą į alytų,vaikas sveikas,mokykloje,grįžtu pirmą valandą-vaikas guli,nekalba,užsimerkes, jis nesėdi,nestovi,jis tik guli,labai tyliai guli ant nugaros ir labai baltas, spėkit kas?

ogi eilinė komplikacija,lydinti marfano sindromą

mjo,antsvoris,nors lybė juokiasi ir sako,kad jai labai gražu

Monika

Na gerai, gal kiek per drąsi mano tema. Dar kokius 10 metų lietuviams ji bus beveik tabu.  O kaip vertinate tada kiaušinėlių donorystę ir spermos bankus? 

Komentuoti