Aiškiaregė

Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu - aš turiu galių. Sugebu numatyti kitų veiksmus, mintis. Aš tiesiog žinau, kas bus. Deja, mano galios, kaip ir mobilus ryšys užkloja  tik tam tikras teritorijas. Jau įsukdama į Elektrėnus ryte, aš žinau , kad pasukime rėplios kokia nors babusytė, kad ji nesidairys, kur ji eina, sutiksiu tą patį dviračiu krypuojantį senioką. Aš iš anksto žinau, kad žiede įlėks koks pūtrakas be stabdžių, šviesų ir posūkių. Žinau, kad kitas tipas (kiekvieną rytą) sustos visai perėjoje paimti savo kolegą darban. Vakare važiuodama, žinau, kad vėlgi žiede įlėks koks tipas pamiršęs taisykles. Kad visai šalia perėjos bėgte išlėks koks paauglys sukišęs nosį į telefoną. Aš žinau, jis neatsisuks. Dar baisesnis variantas, žinau, kad perėja pralėks dviratis... kurio važiuodama aš nei iš tolo nematau. Tik nežinau... tiesa tai ar ne, kad 90 % elektrėniečių mašiniukų posūkiai neveikia. Bet ne bėda tai, aš visada žinau, į kurią pusę jie pasuks Smile  Elektrėnuose aš kaifuoju. Čia manoo galios reiškiasi itin ryškiai. 

Jei rimtai... Tai nebejuokinga. 

Komentuoti