Bet pradėkime nuo pradžių. Ne taip seniai Lietuva paminėjo Salomėjos Nėries mirties 70 metines. Paminėjo savotiškai. Pirmiausia, paminėjo toks Ramanauskas-Greitai.
Šiek tiek airiškos „filosofijos“
Kaip stipriai kasdienybė buvo apdūmusi akis "užburtų ratų" grandinėmis pastebiu tik iš jos ištrūkusi. Kalnai atjungė visokių "užburtų ratų" laidukus smegenyse ir "neišsprendžiamų problemų" vietose liko tuštumos. Nei problemos, nei sprendimo. Duobės.
laipioja lygiomis sienomis, o ką tik po remonto, 
kalnieriaus chalato nebėr " vieni nuostoliai vyras žada pjaut, o jau tos mėsytės ten...
P.S. prašyčiau daugiau apie savus vargelius vasarą...liepos pirmąją... snaudaliai !
kaip čia Jus išjudinti iš visų pakampių, kur sulindote gal atostogų ir tyliai skaičiuojate ilgėjančios nakties sekundes, tai yra trumpėjančios dienos...O į mano sodybą ta intencija atskrido gandras, kol nubėgau su fotiku, pakilo ir nuskrido, gerai kad kokio vaiko nepaliko, ką aš mano metuos daryčiau? O gal mano kakadu jį paviliojo?
neiškenčiau,šeštadienį lekiu atostogų bent.....
reik pavaryt priekin dienoraštį ir parašyt kad kaip ciucka pavargusi, daug apvažiavome, pro langą pagavau pora vaizdų savo dūšiai... Graži Lietuva, o kai nusileidome prie Nemuno kilpos fotikas liko rankinėje, nebėgau...Jei nėr' galvos tai ką... Gražiausio neįkrausiu tik akyse vaizdeliai įsipjovė iki raudonumo...