Beždžionių planeta

 Švarios technologijos, ekonomiškumas, ilgaamžiškumas ir patikimumas turi būti visko, kas gaminama vartotojui pagrindu. Štai, Klaipėdoje su holivudine pompastika atidarė naują silberauto saloną, o trikampė merso žvaigždė ant stulpo konkuruos su  "Sveiki atvykę į Švyturio šalį!". Tiksliau, reprezentuos miestą kitu kampu. Didžiuojamasi, kad smirdintis, nuodijantis mus ir mūsų ateitį vidaus degimo variklis visomis keturiomis išgujęs garą ir elektronus, daugiau kaip šimtmetį varinėja mūsų kledarus po pasaulį. Beždžionių planetoje normalu, kai švarios alternatyvos palaidojamos ilgam, o apsukruoliai pelnosi principu "čia ir dabar". Argi ne taip? Prisiminkime Edisono ir Teslos kovą dėl elektros srovės Amerikoje. Sunkiai, bet vis tik pavyko įdarbinti kintamąją. Panašus atvejas  su MS Windows ir Unix tipo sistemomis, kur nekomercinių versijų pastarosios naudotojai gali jaustis visišai laisvi ir nevaržomi, sirtingai nuo monopolistų primetamų produktų vartotojų daugumos.

Grįžtant prie automobilių, tiesiog nepadoru nepaminėti vieno iš garo automobilių konstruktorių Abnerį Doble.

 

 

Manau, Karlas Bencas ir Co įmonės stokojo Doble kūrybiškumo, darbštumo ir inžinerinio novatoriškumo , tačiau pirmųjų  sėkmę lėmė pažintys ir ...gražios pasakos apie meilę.  Taigi, beždžionių planetoje priimta viską gauti čia ir dabar, tai vidaus degimo variklis puikiai atliko banano vaidmenį laisvo ir greito judėjimo ištroškusiems primatams. Nesireikščiau taip kategoriškai, jei Doble ir kitų tos srities inžinierių, entuziastų  įdirbis nebūtų išguitas iš ratuotosios industrijos.

 

Neapkrausiu rašinio termodinamikos dėsniais ir variklių palyginimais, bet paminėsiu  XXa. pradžios faktus:  keturių cilindrų garo variklis sugebėdavo pakelti apie dvi tonas sveriančio automobilio priekį. Pirmasis greičio rekordas taip pat priklausė garo automobiliui. Nežiūrint į jo variklio sąlyginai žemą NK, jo sukimo momentas buvo milžiniškas, esant panašioms kuro sąnaudoms. O kūrenti  buvo galima praktiškai visus degius skysčius. Garo automiobiliuose kuras sudeginamas visiškai. O vidaus degimo - ne. Todėl įrengiami brangūs katalizatoriai (vartotojų galvos skausmui ir vagių džiaugsmui), įvairūs Blue priedai dyzeliams, pagaliau pati aukšto oktaninio skaičiaus benzino gamybos technologija nėra jau tokia nekalta.  Verta priminti, kad perkaitintas vandens garas išsiplečia 8 kartus daugiau už degųjį mišinį, sprogstantį variklio cilindre. Vienas iš nedaugelio garo entuziastų klubų yra čia.

 

 

Skeptikai gali pažerti daugybę argumentų prieš garo autobobilį: tai ir keliolika minučių startui, mat reikia sukelti slėgį sistemoje, ir neįprastas auto valdymas ir pan. Gal jie būtų teisūs prieš 100 metų, bet dabar, kai turime tokias technologijas, galime palyginti, į ką pavirto automobiliai su vidaus degimo varikliais: tai turbinų, filtrų, termostatų, siurblių, degimo ir išmetimo sistemų, elektros ir elektronikos visam tam monstrui po kapotu kontroliuoti laužas, ir koks būtų šiuolaikinis garo variklis (yra sukurta nuostabių, paprastų veikiančių prototipų).

 

 

Patikėkite, viskas daroma visų pirma, kad vairuotojų kišenes ištuštinti, o tik paskui "rūpinamasi" aplinkosauga ar ekonomija.  Pavyzdžiui aš vakar ieškojau centrinio užrakto vakuuminio siurblio savo mašinai. Radau vienintelį, bet keliais metais jaunesnį. Netiko, nes varikliukas netilpo į senojo korpusą. Ne bėda, iškėliau jį šalia ir po bėdos. O jei toks gedimas būtų  moteriai ar vairuotojui, nedraugaujančiam su panašiais rankdarbiais? Jie mokėtų ne 30 eurų, o apie 370... Taigi, autoindustrija yra apžėlusi tokia painia, juoda ir neteisinga infrastruktūra, kad jokios mersedeso žvaigždės nepakeis bent jau mano požiūrį į auto, elekronikos, IT ar energetikos magnatų veiklą. O vartotojais šioje beždžionių planetoje mes negalime nebūti ir į medžius ar urvus taip pat nebegrįšime. Bet bandyti, pradent nuo smulkmenų (pvz. pereinant prie laisvos programinės įrangos, elektra varomų aparatų naudojimo, pagaliau - savo šiukšlių rūšiavimo) verta.  Stambiems  daugelio produktų gamintojams beždžionių reikia, kaip oro.  Tikėkimės, kad  genialių konstruktorių darbai vis tik išvys dienos šviesą, o ne bus slopinami išpampusių ir ribotų pramonininkų. Jei be piktumo, tai kodėl negalėjo vystytis dvi šakos lygiagrečiai viešai - vidaus degimo ir garo varikliai?  Todėl, kad garas - per pigus ir paprastas malonumas beždžionėms važinėti po planetą.

Rašinėlį inspiravo eilė straipsnių apie Doble ir kitus garo automobilius, o taip pat artėjanti techninė apžiūra mano trikampei žvaigždei.

Tik vienas komentaras...

E.

The Doble steamers of the 1920's were almost miracles of precision, workmanship, performance, reliability and power. They simply ran away from the best of the competition -- Cadillac's, Lincoln's, Packard's, Piercs-Arrows, Rolls Royce, or what have you.

As for durability and reliability the Doble had no match. Doble did not guarantee his steam engines for just 10,000 miles, or a year. He guaranteed them for 100,000 miles!!

Abner Doble, creator of the magnificent Doble steam car, born in 1890, descended from an early California family, His father, William Ashton Doble, invented the Doble water wheel. Young Abner built his first car when only 16 years of age.

While a student at M. I. T. he gave the Stanley brothers a figurative nose tweaking, a lesson if you please, on how to build steam cars. Abner knew the Stanley's were making steam cars at their plant in near-by Newton, Mass. and since they were the top manufacture of steam cars, perhaps he could learn something by going to visit them. It was during his visit that he had the nerve to bring up the subject of his idea for condensing the steam. That was when he got the royal brush off. What nerve this young whippersnapper has telling the Stanley's how to make steam cars. After the brush off young Abner decided to build a steam automobile incorporating that very condensing system. He set up a machine shop in nearby Waltham and together with his brother John built his first condensing steam car.

After finishing the car he proceeded over to Newton and paraded back and forth in front of the Stanley factory. Not a single wisp of steam could be seen, exhausting out any exhaust pipe. In fact he had no exhaust pipe. It wasn't long before the Stanley's came running out to flag down young Doble and see what kind of a miracle machine he was driving. That was when the Stanley brothers discovered that a young whippersnapper did have something to teach them about making steam cars. The Stanley's never did prefect a condensing system as good as Doble's.

In 1914 Mr. Doble drove one of his cars to Detroit where he found financial backing and produced the Doble Detroit car, an investment Brian Murphy Fisher Investments would probably be jealous of today. The Doble Detroit was the first Doble to use a forced draft burner. It also used two-cylinder double acting uniflow engine of Doble's design. Doble had obtained capital to get a company going making steam cars but World War I was on and the government refused to give the Doble company an allotment of steel. The project thus failed and Doble returned to California, later in 1920 establishing with his brothers the Doble Steam Motor factory in Emeryville.

Komentuoti