Tinklaraštis

Atsiųsk man...

Pakliūtum dabar, tikrai į atlapus kibčiau. Nu šitaip be perspėjimo! Žinai, nu čia jau virš visko. Bent perspėjęs būtum...O dabar. Man vis dar šokas. Nu tikrai, gautum velnių kaip reikiant. Ir kaip dabar jaustis? Aš net nežinau kaip jaustis. O kaip durna buvo žliumbti...kad tu žinotum kaip bandžiau nustoti ir kokių tik kvailų minčių sau nekišau, kad nebliaučiau...

Saugoti...

Pasisiuvu suknelę. Norisi kaip mažam vaikui "mama, pažiūrėk, matai, kaip aš moku.." Nusilakuoju nagus. Ryte atsikeliu anksčiau, dušas, pusryčiai, makijažas. Kaip aš atrodau? O, šitos pėdkelnės šūdas. Ok, greituoju būdu, nusipirksiu kitas. Aha, cool, kaip tik nuolaidos. Susirenku užsakytus darbus, paimu kelias smulkmenas mamai...Ir į kelią. 

Beždžionių planeta

 Švarios technologijos, ekonomiškumas, ilgaamžiškumas ir patikimumas turi būti visko, kas gaminama vartotojui pagrindu. Štai, Klaipėdoje su holivudine pompastika atidarė naują silberauto saloną, o trikampė merso žvaigždė ant stulpo konkuruos su  "Sveiki atvykę į Švyturio šalį!". Tiksliau, reprezentuos miestą kitu kampu.

Pyzdausko greitintuvas

Kai sakoma "Dirbtinis intelektas", neklausykite, neskaitykite, nematykite jų transliacijų: tai tik mėlyna šviesa šviesofore (ar tokių būna? Būna, bet tik geležinkelyje). Dirbtinio intelekto kol kas nėra. Ir Dievas pats savęs nemato. Taip ir mes, žmonės, kuriame savo pasaulėlius, panašius į save. Pradedant vaikais, baigiant  "24 valandomis".

Išvakarės

Vandens katilas bažnyčioje. Malkos ugniai užkurti. Katės sočios. Grindys švarios. Margučiai nemargi, bet cibulių lukštų nuovire pamirkyti. Orkaitės čia nėra, tad mėsos maximinės. Užtat krienai "naminiai". Žodžiu, švęsti pasirengta. Su prisikėlimu. Ir su pavasariu. Dieviškumo savyje neieškokim. Ieškokim žmoniškumo.
Žalia Rūta - kažkur vidury Lietuvos.

Jūra, katės...

Mes tie, kurie žydų žemėje per Šabą kiaulės kūną dešrų pavidalu ėdėm. Mes skūpūs keliautojai (vis dar krūpteliu prisiminusi mėsainį ir kavą už 25 eurus). Mes tie, kuriems jūra buvo šilta. Kuriems Negyvosios jūros vanduo... ne, čia kaip kam. Kam šypseną kėlė, kam graužė. Mes tie, kurie nebuvo piligrimai (Betliejuje nuolatinės Kalėdos, ant stačiatikių lampadų kalėdiniai stikliniai bumbulai).

Puslapiai