Saugoti...

Pasisiuvu suknelę. Norisi kaip mažam vaikui "mama, pažiūrėk, matai, kaip aš moku.." Nusilakuoju nagus. Ryte atsikeliu anksčiau, dušas, pusryčiai, makijažas. Kaip aš atrodau? O, šitos pėdkelnės šūdas. Ok, greituoju būdu, nusipirksiu kitas. Aha, cool, kaip tik nuolaidos. Susirenku užsakytus darbus, paimu kelias smulkmenas mamai...Ir į kelią. 

Nei man tų lakuotų nagų reikia, nei makijažo... Bet slepiuosi ir saugoju. Tarsi nešu žinią "mama, man viskas ok, matai juk, puikiai atrodau. Ne, ne, aš nepavargus. Matai, puikiai spėju. Ne, ne...ir pinigų man netrūksta. Ir šiaip viskas čiki". 

Ir nė velnio. Kartais vos kojas velku. O kartais ir piniginė tuščia. Kartais ir namuose kaip po karo. Kartais ir miegoti penktą ryte einu... Ir jaučiuosi kartais ne taip jau gerai. Bet...Saugoju. 

Mūsų gyvenimas eina saugojimo ratu... Kai mes maži, mus tėvai saugoja. Nuo aplinkos įtakos, nuo blogų žinių. Suaugusius bando paremti mūsų kelio pradžioje. Saugoja... mus  nuo mūsų pačių. Tada mes patys saugojam savo vaikus...Tada suvaikėjusius tėvus... 

O to reikia? Pastrigau. Nežinau atsakymo. Tik žinau, kad stengiuos vaikams parodyti, kad būna visko...O ir gyvenimas neleidžia nuslėpti...Gal tai ir yra tiesa? Leisti gyventi taip, kaip gaunasi...Nevynioti į vatą?... 

 

Tik vienas komentaras...

Si

Sunku išlaviruoti, kiekvienas savais būdais mokomės ir bandom praktiškai pritaikyt... Mano tėvai visą laiką saugojo ir saugojosi, aš būdama vaikas dėl to ant jų pykau, kam man visokiose smulkmenose meluoja. Bet galbūt tos kartos žmonėms saugumo poreikis susiformavo iš jų pergyventos vaikystės - pokario realaus fizinio nesaugumo ir jaunystėje išmokto sovietinio "švento melo". Mes gimėm kiek kitais laikais, kai fiziniam saugumui nebuvo tiesioginės grėsmės. Su savo vaiku nuo mažens kalbuosi kaip su suagusiu - neslėpdama tų momentų, kai jaučiuosi nesaugi ir negalinti jo apsaugoti, nei nuo kokų nors išorinių grėsmių, nei nuo vidinių "pagundų". Mūsų vaikų karta vėl nuo kitokių "startinių pozicijų" nuostatas formavosi, informacinių technologijų pertekliaus laikais, žiūrėsim, kaip savo vaikus auklės Smile

Komentuoti