Ilgu

 Turbūt pasiekiau tokį gyvenimo tašką, kuomet turi daugiau "žemiškų" darbų nei romantiškų svajonių. Kuomet viskas atrodo taip paprasta ir tuo pačiu sudėtinga. Nuovargis, laiko trūkumas, trūkumas atviro bendravimo. Darbas. Ne toks, apie kurį svajojai...

 Ar tai - viskas? Tai, ko tikėjaisi? Viskas, ką gali?

 Norėčiau išreikšti ilgesį žmonėms, kurie dabar tapo tokie svetimi. Tačiau iki šiol man brangūs. Su kuriais atradau truputį savęs, o tą truputį ir pamečiau... 

 Kodėl ryšiai tarp žmonių taip nutrūksta? Kodėl jiems dažniausiai dėl to neskaudu? Kodėl esu tokia vieniša?...

Komentarų: 3

Egliokas

pažįstamas jausmas..bet praeis.laiko reikia.susidėlioja viskas ir atrodo,kad taip ir turi būti.

Komentuoti