Autoriaus tinklaraštis

Išvakarės

Vandens katilas bažnyčioje. Malkos ugniai užkurti. Katės sočios. Grindys švarios. Margučiai nemargi, bet cibulių lukštų nuovire pamirkyti. Orkaitės čia nėra, tad mėsos maximinės. Užtat krienai "naminiai". Žodžiu, švęsti pasirengta. Su prisikėlimu. Ir su pavasariu. Dieviškumo savyje neieškokim. Ieškokim žmoniškumo.
Žalia Rūta - kažkur vidury Lietuvos.

Jūra, katės...

Mes tie, kurie žydų žemėje per Šabą kiaulės kūną dešrų pavidalu ėdėm. Mes skūpūs keliautojai (vis dar krūpteliu prisiminusi mėsainį ir kavą už 25 eurus). Mes tie, kuriems jūra buvo šilta. Kuriems Negyvosios jūros vanduo... ne, čia kaip kam. Kam šypseną kėlė, kam graužė. Mes tie, kurie nebuvo piligrimai (Betliejuje nuolatinės Kalėdos, ant stačiatikių lampadų kalėdiniai stikliniai bumbulai).

No name

"Nebekaukiu neberašau nebevienišauju nebe...Tai baisiausia tas nieko nebe vien vegetacija". Šiurpuliai per kūną ir per dūšią. Ir aš beveik nebe.

Kaifuoju nuo tų pokalbių naktim. Nors... gyvas tas žogus. Emocijos dar gyvos. Jei tik galėčiau, nuvažiuočiau. Aplankyt? Susipažint? Sakau, kaiuoju nuo naktinių pokalbių. Bent valanda kita atokvėpio. Jokių kaukių.

Naujienos. Trumpai.

Telefonas turi tik fizinį ryšį su kompu. Kraunasi per usb laidą, bet neatiduoda nuotraukų. Ką gi, man liko tik žodžiai, ir nebeliko vaizdų.

O FB pasiūlė dvasinį ryšį. Kaifuoju nuo naujo pašnekovo. Intriguoanti asmenybė. Šiek tiek provokuojanti. Visus geriausius sutinku ypač keistomis aplinkybėmis?

Rašyti tingiu

Surezgu ką nors FB, ir viskas. Jokių rimtų temų, jokių ilgų laiškų. Kintantis darbo grafikas. Klipatų komanda, ne maxima. Tai kažkieno sužalota koja, tai dabar kažkieno sužalotas petys, ir manimi kamšomos visos skylės. A, ir dar velnių gaunu. Nuo vedėjos. O, pas mus nebūtina prasikalsti, kad gautum velnių. Gauni už kitus, ir viskas. Profilaktiškai. Va su pagyrimais sunkiau.

O gal?

Copy-paste, todėl raidės didžiosios. Dainuoja lyg V. Stakėnas. ŽALIA ŽOLĖ. VAI ŽALIA ŽOLĖ ŽALIA BASAS VAIKŠČIOJAU PO JĄ. IR DŽIAUGIAUS PASAULIO GELĖMIS. JOS APSUPUSIOS MANE SAVO MEILE UGNINE.

Gal ka turite įrašą, gal kokiuose torrentuose yra?

Aš dar gyva?

Miesto gėda - geriausias stadionas...

Kad nepradingtų veltui pirktas ir taip per vargus atspausdintas bilietas (taip, žinau, reikėjo rūpintis žymiai anksčiau, buvo galima gauti bilietų ir vakarui, ne vidurdieniui, bet teisinuosi tuo, jog naujas darbas, neaiškus darbo grafikas), nuėjau. Sodauto. Futbolo stadione. Gerai, kad netoli namų. Nemoku aprašinėti šokių. Juos reikia arba šokti, arba žiūrėti. Ir klausyti muzikos.

Džiazas

Šindien, apie 15 val. Gatvės apšvietims neišjungtas. Tik spėju nufotografuoti, užgeso. O fotikas tai miręs, deja.

Naktinės miesto gatvės. Kai einu namo iš darbo. Jauni vaikinukai, kartais grojantys ant salomeikės laiptų. Fontano purslai. FB vienas draugų buvo nufilmavęs tą fontaną. Tą FB žmogų retkarčiais susitinku, vediojasi šun. Šyptelim, bet nesisveikinam. Virtualu-realu.

Aptingau

Šiek tiek liūdžiu, kad rytoj teks kepti voveruškas. Maniu, nueisiu kur mieste paalgyti, Nemėgstu gaminti, tiksliau mėgstu, bet ne kasdien ir ne tuomet, kai esu liūdna. O šiandien nuvarvinau kelias ašaras. Vėl. Nes yra puikių žmonių. Kuriuos myliu. A, ir dar kelios ašaros buvo todėl, kad R. tyli, ir nieko neatsako  siūlymą papietauti.

Naujas

Rytoj į Maximą. Žvelgsiu į pasaul iš kitos pusės. Prekystalio. O ne, nesakau, kad ten dirba kažkokie blogesni žmonės. Tiesiog ten man netinkama vieta. Kaip baleto scena ar operinis dainavimas.

Medicininė komisija. Užsiplepam su gydytoju. Nežinau, ar jam domu su manimi kalbėtis, ar tiesiog naudojasi proga tempti laiką ir šiek tiek pailsėti. Už durų laukia minia.

Tyla

Giedras dangus. Dar nepakankami sutemo, ir šikšnosparniai neskraido. Mieli maži padarėliai gaudantys uodus ir mašalus. O kokie nekenčiami. Skraido tyliai.

Atsitrenkiu į tylą. Į labai konkrečią. Galiu eiti kitur, bet jei jūs trokštate, jums būtinas vanduo, o ne prieinamas medus ar cukrus. Todėl ir aš noriu pokalbio, kaip vandens, o gaunu tylą.

Peržengti ribas

Įtampa. Pripažįstu, bijau. Bijau to, kas bus, kai valdžia atplėš vokč su prašymu atleisti iš darbo. Vis dar bijau, kad neatgausiu to, ką man skolingi. Bijau naujojo darbo. Bet reikia. Riba, skirianti tai, kas buvo, ir tai, kas bus, peržengta. Abiem kojom stoviu ten, kur bus. Nes stovėti išsižergus... cha, pamėginkit. Aš tai nenoriu.

Kas ir kodėl?

Sakote, patys valdome savo gyvenimus? Visiškai? Pasirenkame, kada ir kam gimti? Renkamės, į kokią mokyklą eisime, kur gyvensime? Renkamės, kuo norime būti? Ir tereikia panorėti... viskas priklauso nuo norų... a, dar šiek tiek pastangų reikia. Ir bekojis ar šlubis taps balerūnu. Nes nori. O Štai viena balerina buvo priversta baigti karjerą, nes stuburas...

Alternatyvus tekstas

Kai dar medžiai buvo be lapų...

Kur mano bateliai? Pernai rudenį kaip padėjau žiemoti, taip dar nejudinau. Kandys nesugraužė? Perskaičiau Bulgakovo Zoikos butą, ir maniau, kad skaitymu viskas baigsis. Ne, pjesė puiki. Ir išvis Bulgakovas man - kaip kartusis šokoladas, pasimėgavimui. Nors dažnai nutyliu, kad mėgstu, nenoriu būti madinga. Taigi, bateliai rasti. Į teatrą eisiu. Vėl grįžtu į vėžes, t.y. tampu kino-teatro drauge.

Nuotraukų nebus

Nes nebuvo kada fotografuoti. Ne, aš visuomet nekenčiu pokazuchos ir to entuziastingo "Darom" akcijos baltų pirštinių darbo, kai politikai išropoja pasirodyti, kokie darbštūs, tokie geriečiai, kaip mano existorikas taip pat išeina padirbėti (parodyti, kokie darbštūs yra ir kaip stengiasi, nors šiaip tai kitą dieną šiukšlės nepakels, nes gi pats nešiukšlina, o tik visokie blogiečiai).

Padrikai

"Helsinky nė karto nemačiau limuzino", sako M., kai einame Bernardinų sodo link. Nėra, ir jiems, suomiaims, jų nereikia. O jei atgal važiuotume autobusu? Kiek vienkartinis bilietas kainuoja? KIEK? O mėnesiui? 100 Lt? Kai minimali alga 850??? Na joooooooo... įdomiai gyvenate, sako. Keisti tie žmonės, suomiai.

What a f...?

Kaip čia tuščia. Šįvakar ar kasvakar?

Vėjas. Jei blakstienos būtų ne tokios trumpos ir aptriušusios, būtų lūžusios. Nuo snaigių sunkumo.

Klaipėda yra gėris. Linas Zubė yra nuostabus. Matyta pasaka apie tris seseris - ironija, viena sesuo mėgo žiūrėti į dangų, kitos dvi buvo protingos. Mėgavausi.

Pasiplepėkim

Vėrinys. kolirių iškamšos. Tikriausiai auskarų bendraamžis

Apie ką nors keisto. Tarkim, apie neįprastas dovanas. Gautas, dovanotas. Juokėtės iš to, kad Kaziuko mugėje ieškojau sūrių? Istorija tokia - vienas geras žmogus vasario viduryje šventė gimtadienį. Tiksliau, nešventė, bet gimtadienis yra tokia data, kurios neišvengsi.

Šiaip, ėjau pro šalį

Mėgaujuosi namie kava. Na ir kas, kad tai tik pigioji Jacobs Kronung? Užkandu Karūnos šokoladu. Susitaikiau, kad dabar yra finansinė krizė. Ne, ne krizė, o полный пиздец. Darbdaviai skolingi, o ką jūs manėt? Kad kazino pralošiau? Kad nusipirkau brangi skudurų ar išsinuomojau meilužį? Ne, čia pas visokius neminėsim vardais yra хронический недотрах.

Lygiagrečiai

Nors gal greičiau tai ne lygiagretės, o kreivės, kartais nutolstančios, kartais susiliečiančios. Astos keistas kaimynas tikriausiai pažįsta man trinkteljusią nekaltąją mergelę. 99 proc. garantija, kad pažįsta. Cha. Mažas kraštas, pernelyg mažas.

Ir Rūtos keikiasi (kaip turtuoliai verkia)

Aštriais ašmenimis per pirštą. Taip netikėta. Ir suskausta. Blia, nejučia ištariu, ir dairausi bent nosinės, kad kuo mažiau reikėtų kilimą valyti. Bet reikėjo. Blia ištariu ir vakare, kai slystu šaligatviu, mosuoju rakomis, kad tik nedribčiau ir neišsibarškinčiau dantų į gatvės stulpą. Na jooo, laisvė, tas saldus žodis laisvė, bet dantys brangiai kainuoja, o mano darbas - ne, todėl keikiuosi.

Puslapiai

Užsiprenumeruoti RSS - Autoriaus tinklaraštis