Autoriaus tinklaraštis

Išvakarės

Vandens katilas bažnyčioje. Malkos ugniai užkurti. Katės sočios. Grindys švarios. Margučiai nemargi, bet cibulių lukštų nuovire pamirkyti. Orkaitės čia nėra, tad mėsos maximinės. Užtat krienai "naminiai". Žodžiu, švęsti pasirengta. Su prisikėlimu. Ir su pavasariu. Dieviškumo savyje neieškokim. Ieškokim žmoniškumo.
Žalia Rūta - kažkur vidury Lietuvos.

Jūra, katės...

Mes tie, kurie žydų žemėje per Šabą kiaulės kūną dešrų pavidalu ėdėm. Mes skūpūs keliautojai (vis dar krūpteliu prisiminusi mėsainį ir kavą už 25 eurus). Mes tie, kuriems jūra buvo šilta. Kuriems Negyvosios jūros vanduo... ne, čia kaip kam. Kam šypseną kėlė, kam graužė. Mes tie, kurie nebuvo piligrimai (Betliejuje nuolatinės Kalėdos, ant stačiatikių lampadų kalėdiniai stikliniai bumbulai).

No name

"Nebekaukiu neberašau nebevienišauju nebe...Tai baisiausia tas nieko nebe vien vegetacija". Šiurpuliai per kūną ir per dūšią. Ir aš beveik nebe.

Kaifuoju nuo tų pokalbių naktim. Nors... gyvas tas žogus. Emocijos dar gyvos. Jei tik galėčiau, nuvažiuočiau. Aplankyt? Susipažint? Sakau, kaiuoju nuo naktinių pokalbių. Bent valanda kita atokvėpio. Jokių kaukių.

Naujienos. Trumpai.

Telefonas turi tik fizinį ryšį su kompu. Kraunasi per usb laidą, bet neatiduoda nuotraukų. Ką gi, man liko tik žodžiai, ir nebeliko vaizdų.

O FB pasiūlė dvasinį ryšį. Kaifuoju nuo naujo pašnekovo. Intriguoanti asmenybė. Šiek tiek provokuojanti. Visus geriausius sutinku ypač keistomis aplinkybėmis?

Rašyti tingiu

Surezgu ką nors FB, ir viskas. Jokių rimtų temų, jokių ilgų laiškų. Kintantis darbo grafikas. Klipatų komanda, ne maxima. Tai kažkieno sužalota koja, tai dabar kažkieno sužalotas petys, ir manimi kamšomos visos skylės. A, ir dar velnių gaunu. Nuo vedėjos. O, pas mus nebūtina prasikalsti, kad gautum velnių. Gauni už kitus, ir viskas. Profilaktiškai. Va su pagyrimais sunkiau.

O gal?

Copy-paste, todėl raidės didžiosios. Dainuoja lyg V. Stakėnas. ŽALIA ŽOLĖ. VAI ŽALIA ŽOLĖ ŽALIA BASAS VAIKŠČIOJAU PO JĄ. IR DŽIAUGIAUS PASAULIO GELĖMIS. JOS APSUPUSIOS MANE SAVO MEILE UGNINE.

Gal ka turite įrašą, gal kokiuose torrentuose yra?

Aš dar gyva?

Miesto gėda - geriausias stadionas...

Kad nepradingtų veltui pirktas ir taip per vargus atspausdintas bilietas (taip, žinau, reikėjo rūpintis žymiai anksčiau, buvo galima gauti bilietų ir vakarui, ne vidurdieniui, bet teisinuosi tuo, jog naujas darbas, neaiškus darbo grafikas), nuėjau. Sodauto. Futbolo stadione. Gerai, kad netoli namų. Nemoku aprašinėti šokių. Juos reikia arba šokti, arba žiūrėti. Ir klausyti muzikos.

Džiazas

Šindien, apie 15 val. Gatvės apšvietims neišjungtas. Tik spėju nufotografuoti, užgeso. O fotikas tai miręs, deja.

Naktinės miesto gatvės. Kai einu namo iš darbo. Jauni vaikinukai, kartais grojantys ant salomeikės laiptų. Fontano purslai. FB vienas draugų buvo nufilmavęs tą fontaną. Tą FB žmogų retkarčiais susitinku, vediojasi šun. Šyptelim, bet nesisveikinam. Virtualu-realu.

Aptingau

Šiek tiek liūdžiu, kad rytoj teks kepti voveruškas. Maniu, nueisiu kur mieste paalgyti, Nemėgstu gaminti, tiksliau mėgstu, bet ne kasdien ir ne tuomet, kai esu liūdna. O šiandien nuvarvinau kelias ašaras. Vėl. Nes yra puikių žmonių. Kuriuos myliu. A, ir dar kelios ašaros buvo todėl, kad R. tyli, ir nieko neatsako  siūlymą papietauti.

Užsiprenumeruoti RSS - Autoriaus tinklaraštis