Autoriaus tinklaraštis

keleta kartų

esu paatviravusi ir gavusi per sprandą, nelabai supratau už ką, bet ar lietuvius suprasi? Palinguodami galvą pripažinkime, nu, nelabai tie lietuviai geri vienas kitam. Kodėl? nuo kurių laikų išsivystė brolžudystė? O kai matai tokius ąžuolus savus pusbrolius nesuprasiu ir Monikos, Kur tavo giminė? Tu viena pas tėvus? Nėr' brolių, sesių? Esi palepinta vienturtėlė?. O kur mamos broliai, sesės?

išvykstu

į savo Rančą, į GIMINĖS ( kaip tame filme) grandiozinį susitikimą, be kvietimo ir įspėjimo pirmą rugpjūčio šeštadienį.

Pirmas rugpjūtis, kiek menu toks, kad bus šaltoka ir į tvenkinį nesulįsime..O kieme bus išskleita  palapinė, kasmet vis didinama...Bus ekipažas iš Latvijos ten mano pusseserės jų vaikai, vaikaičiai.

rožinis

nesirašo rožinis, norėčiau ružAA vo, bet nevalia...
nors P. Širvys rašė:
„Buvo obelys ružavos ružavos...“, dabar nevalia. !
rožinis sodo dangus
prikelia
rožinė ryto tyla
ant šalikelio
 
paleidžiu į darbą mintis
 pailsėjusias
rožinė tyla sudryks

labas, Margiečiai

kaip čia Jus išjudinti iš visų pakampių, kur sulindote gal atostogų ir tyliai skaičiuojate ilgėjančios nakties sekundes, tai yra trumpėjančios dienos...O į mano sodybą ta intencija atskrido gandras, kol nubėgau su fotiku, pakilo ir nuskrido, gerai kad kokio vaiko nepaliko, ką aš mano metuos daryčiau? O gal mano kakadu jį paviliojo?

pravažiuojant

reik pavaryt priekin dienoraštį ir parašyt kad kaip ciucka pavargusi, daug apvažiavome, pro langą pagavau pora vaizdų savo dūšiai... Graži Lietuva, o kai nusileidome prie Nemuno kilpos fotikas liko rankinėje, nebėgau...Jei nėr' galvos tai ką... Gražiausio neįkrausiu tik akyse vaizdeliai įsipjovė iki raudonumo...

neišpasakytas

neišrašomas užimtumas, dar nesusistumdžiau knygų, baldų, neišsikabinėjau rūbų, neišsiskalbiau ir neišploviau langų po remonto, o tas vėjas lauke varo iš proto. Per viso gyvenimėlio žiemas neturėjusi, nenešiojusi galvos   apdangalo, dabar maukšlinuosi kapišoną ir tirtų nuo to šiaurės vėjo, po velnių, kur šiluma?

kam pradėjau

remontuotis, kam...ir diedas burba...kam? ,0  jam ir taip gerai, o DIEVE, klaviatūra ir toji balta...nuo dulkių ,daužo, tranko, veda laidus, vis kitaip, naujai net elektros laidus perrtempė, žūsiu nuo nuovargio nors ne aš gi remontuojuos, o žmonės dirba, tiek ten ir dirba kai iš karto penkis objektus aptarnauja....Labai sunku buvo ryžis, o iki Velykų jei nespės ????

depresija

blogai, kad ant nuotraukų nerašau metų, datų, o ir fotikas buvo apgailėtinas tada, kai buvau Maskvoje (čia jokios politikos nebus). Buvau dideliame, gražiame mieste gigante su prabangiausiu pasaulyje metro  ir nepadoriai brangiame, klaikiai.

paistalai.

tūkstantis ir viena diena liko praeity

muzika,

tūkstantis ir viena skambi gaida

neįrašyta natų sąsiuviny,

įsprausta delne, užspausta kumšty,

atidarau ir girdžiu save

jauną, žalią, dainuojančią, paiką

tūkstantyje dienų

nemąstančią

kaip gyvensiu

toliau

Čia mano RANČA

nu negaliu sakyt MANO , – mūsų familijos RANČA, o ji, mūsų familija   kasmet didėja , plečiasi,  čia net aritmetinė progresija ne prie ko...bet mes susitinkame ir stangiamės suskaičiuioti...Ir visuomet lizdai virš suvažiavusių galvų pilni gandrų ir toks garsus kalenimas tereiškia viena – vis dar plėsimės ...O  koks smagumas visą tai matyt, skaičiuot, pajaust pulsą , – GYVENAME, ir anūkai daro t

Šiandien

Vladimiro Vysockio mirimo diena.

Gal būt dėl tokios tarptautinės padėties net vakaro JAM nebus??? Nors netikiu, kad menininkai, genijai turi tautybę, jie priklauso visiems ir jis lietuviškas pas mane „atėjo“ prieš 15 metų su daina :

Mes suspėjom. Pas Aukščiausią į svečius - nieks nevėluoja.

rytas

jeigu čia rytas 13-ta valanda? Iki šiol tvarkiausi, tai reiškia viskas vietoje, nes vis į tą pačią vietą dėliojau daiktus, rūbus, indus, šiukšles, –  nežinia kada ir kieno pagalba kas vakarą išsivaikščiojančius po pačius neįtikėčiausius kampus, po stalus ir pastales...Ar čia gyvenimas? Vis vietoje?

Puslapiai

Užsiprenumeruoti RSS - Autoriaus tinklaraštis