ruosiuos kelionei, aisku, ne paskutinei:) Paskutinei reikia ruostis visa gyvenima, bent jau samoninga jo dali. Kai kam pasakau siuos zodzius, daug kas uzsigauna, buna ats. ...nenoriu kalbet apie mirti ir pan. O as noriu. Man patinka mirtis, patinka jos iskilmingumas, kai kuriu zmoniu teatraliskumas.
tokia susikta busena-tikriausiai todel, kad gimke ant nosies. "Tik nebandykit manes sveikint"- sakau visiems , kas paklausia. O mintis- kur man dingti? Labiausiai tiketina, kad vel vaziuosiu i kaima, pakeliui issimaudysiu Sesupeje. Na dar bandysiu is vakaro pasidaryt torta-turiu saldytu braskiu, bandysiu daryti su pirktiniu biskvitu, pertepant plakta grietine , gal grietinele.
degraduoju kaip moteris, kaip dirbantis zmogus, kaip asmenybe ir visai kaip kitaip. Mano laikas ritasi i antra puse, o as, ko gero, nepadariau siam gyvenime nieko doro. Dazniausiai kzkam sedejau ant sprando- is pradziu tevams, paskui vyrui, paskui..... zdz ir dbr sedziu. "Ko tau truksta , tu juk viska turi?"- kartais paklausia.
vaziuoju snd is kaimo i Kauna. Kol pasiekiu Mauruciu viaduka, galiu sau ramiai medituoti-kelias zinomas, masinu nedaug. Aisku, Kaune jau nelabai pamedituosi vairuodamas:) Ir mastau apie tuos zmones, kurie nebijo pasirodyt blogi. Tik isivaizduot reikia, kiek jie suteikia mums laimes- teise moralizuot juos , mokyt, auklet, pajust pranasumo jausma. Argi ne taip?
kazkada ir as megau deklaruot kitiems ir sau, svarbiausia, -kokia as gera, kokia rupestinga, kokia atjauti ir pan. Ir sventai tuo tikejau. Na juk atiduodavau draugems isaugtus vaiku rubelius, parnesdavau maisto, kai ju vaikai sirgdavo, skolindavau pinigus, pasaugodavau kaimyniu vaikus. Zdz sventai tikejau savo gerumu. Gera juk gyvent ir puoselet savy tokia iliuzija.
noriu parasyt kazka linksmiau, o tai vis skundai. Bent jau is mano puses. Juk pavasaris, tiksliau snd paskutine pavasario diena. Gyvenimas juk nesustoja del musu blogos nuotaikos-jis eina pirmyn ir mus moko to paties- paleist praeiti ir neprisirist prie jos, nesvarbu kokia patraukli ji buvo, nes galvojimas apie praeiti yra ne kas kita, o tik senatves pozymis. As noriu apie savo mama.
panasiai kaip Do, kuri cia ana diena apsireiske, ir as nebenoriu atvirauti. O kam? Jei pasigirsiu, kad viskas gerai, tai kazkas prades pavydeti, jei pasakysiu , kad blogai, tai kazkas vel pasijus geriau. Na nebent del sito "svento" reikalo galiu parasyt, kad jauciuos sudinai, nors aplink viskas zydi, o manes tai nedziugina. Bijau pati saves-tarsi buciau praradus gyvenimo dziaugsma.
kadangi snd laisva, beje, beliko atidirbt tik viena diena ir viskas. Vel pradzia, vel paieska naujo darbo, nauju galimybiu arba nauju pralaimejimu. Nzn kas manes laukia. Bet vergovei as nesukurta, tiesiog negaliu pakesti, kai bukesni zmones man vadovauja, turbut cia ir yra mano pagrindine asmenybes problema. Kai protingi vadovauja -as paklustu, buku ir savimylu negaliu pakesti.
Taigi-Dievas yra -pasakiau sau mintyse. Cia aisku smulkmenos, grynai asmeniski dalykai ir pasauliniame kontekste neverti nei nulio. Bet man jie buvo skaudus. Dvi koleges snd mane paskunde vedejai. Is kazkokios, praeita menesi veztos, dezes istrauke saskaita, kurios as net akyse nemaciusi. Tikrino likucius- kazka rado, kazko nerado-bet buvo skundimo faktas.
dideliam mano priesu dziaugsmui-prisidirbau. Sedziu namuos ir mintyse prasau dievulio man padeti. Vakar vakar ivaziavau i kaimyno masinos uzpakali. Trenksmas buvo didelis, bet paziurejus jokios zymes, net ta jo audi , rodos , pakilo i ora:). O buvo taip-grizau is darbo, pasistaciau masina i tarpa, bet , galvoju, gal geriau isvaziuosiu i kita vieta.
buvo toks bjaurus laikotarpis-kad ir ko besiemiau-viskas strigo, stojo, nei is vietos. Lyg jau radau normalius nuomininkus, nuo gruodzio 1 atiduodu jiems rakta. Tik va iskilo dilema-ar jiems pirma menesi reikia moket buto mokescius , ar tik sekanti. Nes buto mokesciai visada yra uz praeita men. Logiskai mastant, jiems gruodi gal nereikia moket, nes mokesciai ateis uz lapkricio men.
isnuomoju dvieju kambariu buta Silainiuose su baldais ir visa buitine technika. Kaina- 500 lt+mokesciai. Gal kas zinote norinciu? Man svarbiausia-kad nuomininkai butu padorus zmones ir laiku moketu mokescius. Gali but su vaikais, gyvunais- zdz tas man neturi reiksmes. Viena mergaite noretu, bet ji isgali moket ne daugiau kaip 300 lt nuomos.
Lauksiu rimtu pasiulymu:)
keistai skamba? Ir man. Tuoj paaiskinsiu. Skaitineju knyga apie Venecijos moteris Cazanovos laikais. Tai va-aukstuomenes istekejusios moterys galejo legaliai tureti sirdies drauga, kuris leistu laika su jomis- paduotu ranka ilipant ar islipant is gondolos, siuvinejant, plepant, tiesiog jis kartu leisdavo su dama laika, jai asistuojant, kai tuo tarpu ji turejo oficialu savo vyra.
slepiuosi po geros dukros kauke, po geros darbuotojos kauke, slepiuosi nuo lietaus, slepiuos nuo vienatves plepedama su zmonemis apie bet ka. Ir dziaugiuos tuo, kad galiu sleptis, kad niekas nemato, neitaria kaip jauciuos is tikro. Tikrai yra tai, ka tu jauti- sakydavo Cynis. Man jo be galo truksta... ypac tada , kai lyja lietus, kai nera pozityvo, uz kurio galeciau uzsikabinti.
snd mano mazajai skotei sukanka puse metu. Rimta mergina, drakoniuke ir saulys. Vnz ateity turetume sutarti. Tikiuosi:) Kas dar? dar lygiai menuo, kai iskeliavo anapilin man artimas zmogus. Reikia ji aplankyt. Pasikvieciu drauge, nes tiksliai nzn kelio. Dar uzsuku i Silainiu turgu. "Man dvi baltas rozes"- sakau pardavejui. "Imkit tris"-siulo man. "Ne, man reikia tik dvieju"-aiskinu.
bepigu patarinet zmogui su negalia kaip jis turi jaustis. Juk mes esam sveiki, su rankom, kojom, galintys vaiksciot, begiot, judet is tasko A i taska B. O jis to negali. Mes tik galim kazkiek isivaizduot, bet ir tai tik maza dalele jo gyvenimo. Reikia pabut jo kailyje , kad suvoktum kaip tai yra sudetinga. Lygiai taip kaip dvi stovyklos- pirkejas ir pardavejas.
